Vakaro ilgesys

Diena prasideda aušra,

O vakare saulėlydis;

Dar nesakysiu – sutema,

Bet balkšvas rūkas kyla,

Užsidengė saulė akis

It mano širdyje migla

Prie jos pakilo,-

Tu man atstoji šviesą

Ir lemtingą tylą...

Su tavimi kalbuosi

Į debesėlį įsisukusi,

Nubraukdama rasas

Lekiu per pievą -

Tai tavo vardas kviečiasi mane

Prie upeliuko tyro,

Iš kurio vandenį semiu

Ir tau nešu ant delno

Vienintelę mamos palaimą

Ir žodį: myliu.

Žinau, girdi,

Net ir per platų vandenyną...

Iš ten ir sutemos,

Ir šviesios aušros kyla.