Tylaus vakaro mintys

Vėlyvas vakaras,

Net pietys vėjas tyli,

Tik šokinėja žuvys ežere,-

Jų maistas – net ore:

Praskrenda uodas, musė

Labai žiopla...

Vanduo - visų gimtinė,

Jie grįžta į namus

Savo gimtadienio atšvęsti,

Padėti savo vaisių,

Kur ir patys gimė,

O tūkstančiai net nesulaukia

Savo ateities...

Mes mylime gyvenimą,

O kiek vaikų kasmet,

Kurie galėtų ir norėtų

Savo gimtadienį drauge praleisti?

Kiek jų pradingsta neužgimę,

Kitus tėvai augina, myli...

Ar juos įvertina vaikai

Per savo vestuves?

O tuos žodžius nutylime,-

Kaip žuvys ežere...

Kuo skiriamės ir mes?