Kūrybinės atostogos

Nerijui ir Juditai Laurinaičiams

Mums nesunku,

Nes mes tik tuo gyvename;

Tu – jaunas,

O man jau laiko per mažai,

Aš nesakau: „Mano karta paseno“,

Bet liko metų trupiniai...

Gyvenimas savo vaga sruvena

Per klonius

Lenkdamas kalvas dažnai,

Nusiima kepurę žalias kalnas

Ir sveikina:

„Skubėkite, mano vaikai“...

Raštuotos pievos ir dirvonai,

Išartos vagos kviečiasi:

Pasėk tik įsėlį

Ir augs kviečiai,

Iš vieno miežio grūdo

Rūgs alaus uzbonai,

Garuos ant stalo duona,

Paženklinta vien kryžiumi,-

Iš ten atėjo ir mūsų rugiai;

Jūs dar jauni ir augate,

O šaknys įsigėrė į versmes,

Iš jų ir semiamės stiprybės

Gan dažnai...