Pasikartojantis aidas

Tiktai kalnai,

Jų gyvas grožis

Tokius garsus prišaukia:

Čia saulės vakare

Ištryškusi ugnis,

Kai piemenėliai po galva

Pasideda milinę

Ir savo dūdele

Palydi per uolas

Galingą balsą,

Kurio nevaržo

Jau jokia mintis,

Kad gali vėl banda

Pasklisti už ganyklų,

Užklupti neganda ir netektis...

Praeis trumpa naktis

Ir kils aušra

Vėl iš pačių viršukalnių

Ir nusileis į slėnį,

Kur ganosi pakirdusi

Švelnia vilna avis,

Vėl dūdele užgroja piemenys...

Girdi?