Gyvenimo tėkmė

Skiriu Tautvydui Kontrimavičiui

Užgriuvo šulinys,-

Naują iškasime,

Sulūžo tvoros,-

Žilvičių vyteles išpjovę

Naujai išpinsime,

Nutrūko muzikos dermė,-

Karklo švilpuką suksime;

Dainuos laukai

Į tėviškę užsukus

Ir neišdžius versmė

To gaivališko juoko,

Kurį per naktį

Primena apuokas.

Jau išgrindžiau kelelį

Lauko akmenėliais,

Pabarsčiau taką smėliu,

Dabar eime prie šulinio,

Kuris buvo užakęs;

Gersime, kaip gėrėme...