Žinot, žinojo...

Kur aukštos klėtys,

Pilni aruodai,

Ten mūsų sesių

Žiedai iš pievų

Ir tėvų sodų...

Devyni broliai,

Viena seselė,-

Daržely rūta

Visada žalia.

Aptvėrė kiemą,

Visą sodybą,

Kol jauna sesė

Sulauks piršlybų.

Jaunystės vėjai

Pynė vainiką,

Balta ramunė

Prie tako dygo...

Nuskynė žiedą

Ir burtą minė,

Vienas beliko,

Tas, kuris myli.

Pakėlė galvą,

Dangų pamatė

Ir jokių tvorų

Daugiau nematė.

Klėtelės durys

Jau nerakintos,

Rūtų vainikas,

Upeliui skirtas,

Plaukia, oi, plaukia

Į svečią šalį -

Labai turtingą,

Kur mūro klėtys,

Dirvos derlingos...

Visos galvoja,

Kad bus laimingos -

Be tėvų valios,

Be brolių ginčų;

Tiktai motulės

Galva nulinko,-

Negrįš dukrelės

Rūtų vainikas,

Ramunės žiedas

Kažkur pradingo.