Vienatvės mėnuo

Vienatvė, kai eini gatve

Ir visi skuba, bėga,

Dar atsitrenkia į tave

Ir vėl nubėga,

Neatsiprašo, nes nėra kada...

Vienatvė, kai pakloji patalą

Prieš mėnesieną,

O ant pagalvės – tik šešėlis

Ir sulapojusi medžio šaka;

Ji traukiasi ir bėga,-

Tarsi vagis greta...

Vienatvė, kai girdi

Net savo širdį,

Jos tvinksniai skamba ausyse

Ir tavo akys bėga

Pro juodas nakties langines,

Už jų – tamsa...

Vienatvė, kai nieko nebėra.

Oi, prisimenu dienas,

Kai tu buvai šalia...

Aš – ne viena,

Dar atmintis greta.