Pavojai

Kai aušta rytas,

Visada vėl patalą pakloju,

Prisimenu sapnus

Ar ką dar vakare svajojau,

Nemigau pusę nakties...

Sakau tau tiesą,

Ką visada galvoju,-

Mylėsiu lig mirties,

O gudri varna pasakoja,

Kas jai nutiko

Tik iš savo atminties:

- Praskrido vanagas ir sudorojo

Visas mano viltis,

Kad ir po šimto metų

Būsiu jauna, tupėsiu

Ant tos pačios šakos

Ir sūris neiškris...

Lapės - kitokia paslaptis.

Kam ta tiesa,

Jei niekas neišgirs?