2013 m. gegužės 30 d., ketvirtadienis

Palauk prie seno šulinio manęs



Visas gyvenimas -
Kažko laukimas;
Tėvai laukė manęs,
O aš – savo vaikų,
Dar vis pasigendu senelių,
Nors jų nebemačiau gyvų.
Sena versmė - gyvenimas,-
Iš jo - gyvybės šulinys,-
Čia išteka srovė,
Kuri vis rieda į pakalnę
Į ežerus, paskui upes,-
Iš jų ir debesys,
Per amžius laukdami savųjų,
Pasakojimus geria
Ir skrenda į kitas šalis,
Pasveikina juos lietumi...
Jausmų vaivorykštė
Apjuosia visą dangų,-
Tarsi gyvenimo svirtis:
Nuo pažemės akmens
Iki medinio kibiro,
Kur glaudžiasi paniręs
Saulės spindulys;
Geriu ir laukiu -
Dabar jau nebijau nakties...



Komentarų nėra: