Nesensta...

Medis nesensta iš šaknų,

Bet auga šakomis

Ir apglėbia pasaulį.

Medis nulinksta vėjuje,

Vėl atsitiesia

Ir į dangų auga.

Medžio viršūnėje

Vis žaidžia saulutės spindulys

Ir mėnuo naktį prisiglaudžia;

Nesensta jo širdis,

Kai žvaigždę sau suranda...

Nesensta samana žalia

Ir kerpė šalia auga,

Apkloja akmenį ir šildo,

Kad jis pajustų laimę;

Dažnai prisėdu ir ant kelmo...

Kodėl čia medžio nebėra?

Paseno?