Gera, kaip ant delno

Dangus – tai žemės rankos,

Šiltas saulės delnas,

Nuo jų užsidega ugnis,

Ateina gėris į pasaulį

Ir slenka baltas bebesėlis

Uždengdamas žvaigždžių akis.

Dažnai ir pilkas slenka,

Aplinkui apsižvalgo,

Ar į save panašų pamatys;

Nebūna niekada dienos,

Nebūna niekada nakties,

Kuri turėtų tuos pačius takus,-

Kiekviena valanda

Vis giliau pėdą į širdį įspaudžia

Ir įsižiebia danguje svaja -

Juodieji debesys aplenks duris.

Gal sielos langą,

Nors šįvakar, Tau atidarys?..