2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis

Eglės suverptas kuodelis



Oi, kaip dažnai lietūs
Mano veidą prausia,-
Eglės tokia dalia,-
Kiekviename spyglio gale
Po ašarą vis kaupiasi
Ir byra, geriasi į žemę,
Kol tampa viena
Tekančia upe...
Minu gyvenimo pakojį
Ir ilgą siūlą vis verpiu -
Už tėvus, vyrą,
Seseris ir brolius
Po vieną žodį įpinu
Ir su giesme senovine paleidžiu,-
Te vėjas neša per laukus...
Kai šiandien rankšluostį nuaudžiau,
Giesmė jau pabaigta;
Pakabinu ant tavo rankų darbo,
Kur daug mažyčių saulių,
Kad nusišluostytų visi
Rankas ir baltą veidą...
Iškrito ir šį rytą
Žalių spyglių kvapni rasa.


Skiriu menininkui policininkui Albinui Šileikai

Komentarų nėra: