2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Visų malda




Malda nebūna sau,-
Ją girdi, tie,
Kuriems jinai skirta;
Tegu ir mirusieji
Iš tenai ateina
Ir prisiliečia prie kaktos,
Iš kur vis gimsta mintys,
Tenai ir skamba meilė,
Iš ten ateina žodis
Ir muzikos garsai -
Be jos nebus pilna malda...
Kažkur groja vargonai,
O kitame skliaute
Sučiulba vieversys,-
Jis pilkas lyg prasčiokas
Su savo rudine -
Visų malda vienoda:
Ir piemenėlio mažo
Su karklo dūdele,-
Taip angelas įsivaizduojamas -
Jame giesmė tyra...
Marija – tiktai MOTINA,
Visų žmonių – viena.





Komentarų nėra: