Senatvė

Nėra po kojomis

Jau ilgo kelio,

Nėra šviesos į tolumą,

O paskutinis langas

Žiojasi lyg pirmas pradas,

Prisiminimai – tik atgal...

Pavasaris ar vasara –

Visi metų laikai vienodi,

Balta ir juoda,-

Kaip naktis – aušra

Ir ašarų nėra,

Jos išbarstytos kaip lietus

Su vėjo šuorais,

Nusvyra pakelta šaka...

Ir akys taip išblunka,

Kai saulės nebėra,

Kad ir ankstyvo ryto

Balkšva lange spalva.

Į obelį iškeltas inkilas -

Juoduoja taškas baltame fone,

Tylu, netgi arti tyla...

Giesmė, seniai girdėta,

Sugrįžta iš vaikystės

Ir stovi prie tavęs...