Pirmasis žiedas

Pirmasis žiedas -

Laukiamas ir kvepiantis,

Po to jau įprasta,

Kad būtų tokie ir kiti,

Palaistai ir geriesi

Vis pirmuoju,

Nes jis - vienintelis širdy...

Kol visa puokštė žydi,

Ilgai nepajunti,

Kad tas, vienintelis, pražydęs

Seniai nebekvepia,

Tik džiugina akis.

Kai žiedas ima vysti,

Dar glostai ir keli,

Tiki, kad bus antra jaunystė

Tokia pati...

Skabau senus lapus,

Ir laukiu naujo skrydžio;

Pernykštė puokštė

Žiūri, šypsosi ir sako:

Nelauk, į praeitį negrįžk...