Prie maldos

Visos pasaulio maldos

Yra visiškai vienodos,

Jos skirtos dangui,

Kuris vos matomas

Ir toks gilus,

Net kartais girdime,

Kaip jis mums kalba -

Ką norime išgirstame,

O kai ką praleidžiame

Ir pro pirštus...

Tada nesitikėkime paguodos

Arba pakeiskime

Maldos žodžius,

Kas iš dangaus mums duota,

Tą rasime ir žemėje,

Jeigu nebūsime kurti.

Tai - ne moralas,

Tik mano patirtis,-

Vis sudedu žodžius

Į savo begalinę maldą

Apie save, ne apie mus visus;

Dažnai ne tą kalbu,

Ko mokė motina,

Gimtoji žemė...

Kaip tada išklausys dangus?