Praregėjimas

Dažnai senatvė

Atrodo bevertė,

Kai nieko negali prarasti,

Viskas užgyventa,

Atšalę ir jausmai,-

Tarsi undinė,

Kuri prarado balsą,

Nuo jos nusigręžė visi.

O ji dainavo,

Sieloje dainavo

Ir kilo garsas iš jūrų gelmės.

Jis daug skaudesnis,

Negu dieviškosios arfos -

Tai įtempta viena,

Iš daugelio styga,

Vis ima ir suvirpa,

Iš naujo suskamba;

Neskęsta giesmės garsas -

Mylėt, mylėt,

Net ir dugne mylėt,

Labiau negu save mylėt.