Draugų akyse

-Mieloji, neliūdėk,-

Man draugai sako,-

Jeigu verki,

Ir aš su tavimi...

-Nejaugi sunku tau,

Kai kitas verkia,

Ne viena ašara tavo aky?

Verkiu, kai labai gera,

Ašarą daina išspaudžia,

Verkiu, kai matau paukštį,

Vienišą padangėje,

Jam rodau, kad neklyktų,

Kai debesys atplaukia,

Bet tūptų, kur saugiau.

Negi visi, audros nebijantys,

Dar gali vėjui atsispirti?

Kiek daug jų pasiklys...

Verkiu ne dėl savęs,

Mano akys jau praverktos,

Tik tau nušluostau ašaras,

Kurios susikaupė širdy,

Juk mes ir esame,

Kad tikras draugas

Matytų saulę debesy...