2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

Balta vaikystė




Gintarės Jurgaitytės foto

Vaikystės mintys
Bėga upeliu -
Jos visada pavasarį dainuoja,
Kai atsitrenkia į akmenėlius
Ir aimana užgroja...
Tada pasikasai padus
Ir bėgi į jaunystę,
Išlieka nubalnoti keliai,
Randai pirštuose...
Kiek lieka mintyse
Tų svarbių žodžių,
Niekam nesakytų...
O meilė vėl pasiima,
Kas jai priklauso,-
Taip gimsta svajos kitos.
Maži vaikai,
Maži vargai“,-
Sakydavo mamytė.
Dabar tik supratau,
Kiek buvo išminties
Tada man pasakyta.
Palenkiu vyšnios šaką
Ir jaučiu -pavasaris ir vėl parskrido.
Oi, kokios baltos mes abi...
Sugrįžtama net į vaikystę.



Komentarų nėra: