2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Žiemos žiedai




Klausau savo širdies;
Ji tyli ir nieko nesako,
Turbūt vėlyvas vakaras -
Prie židinio, prie žvakės,-
Kaip dvi skaisčios akys...
Buvo juk vasara
Ir Joninių laužai,
O mūsų abiejų -
Mažas ugniakuras.
Tu priėjai, kaip ir dabar,
Visai tas pats,
Ar dega žvakė,
Ar tik nakties žvaigždė
Į ausį pakuždėjo:
-Lekiame...
Padaviau ranką,
Neberūpėjo ir laužai,-
Paparčio žiedas žydi
Netgi žiemą - mūsų akys.

Komentarų nėra: