2013 m. vasario 25 d., pirmadienis

Skersai Šventąją




Matau svajonėse takelį
Palei Šventąją,
Dabar jisai kitoks -
Mediniai poliai, lentos,
Nėra to smėlio,
Rausvo molio
Ir nebe ta žolė...
Krūmokšniai iškirsti
Ir atsivėrė erdvės,
Į kitą krantą nueinu,
Kur vis matydavau,
Ten skrenda gervės
Iš savo lizdų
Suklykdamos : „Ruduo!“
Pavasario vanduo -
Šventojoje jis šventas,
Bet polaidis daug ką pakeičia,-
Gamta nemėgsta rankų negrabių...
Nuplovė ir savaip įprasmino:
Neliesk, ką davė tau gimtinės žemė,-
Ji galingesnė už visus.
Prisiminimuose vėl sugrįžtu,
Kai vis nuplaukdavau per Šventąją
Į dešinįjį krantą,
Kur guli Puntuko brolis –
Nepaliestas akmuo...




Komentarų nėra: