Palaima

Epilogas

Kas parašyta

Ant gėlės,

Kas net ant gelsvo rudens lapo,

Žinau, skaitai,

Matai save,-

Mes visos gražios,

Išaugintos motinos sode

Ir jų akių šviesa

Yra už viską galingesnė -

Tikra palaima.

Kada ateis diena,

Kai nebus jau tavo žavesio,

Priglausi delną prie kaktos

Ir tik tada suprasi,

Kad ir jokia karūna,

Jokia kita garbė

Neduos tiek laimės,

Kaip motinos senos

Didžiausia laimė -

Turėti dukterį ar sūnų,

Kuris pratęstų giminę,

Jos dorą šlovę -

Tai palaima.