Miškas

Audra miške;

Dejuoja medžiai,

Kai vienos šakos linksta,

Kitos kyla tik į aukštį,

Gamtos malonės tartum prašo,

Kad jas paliktų, nenulaužtų...

Einu per išvartas ryte;

Oi, nebėra pušies,

Kita šalia ir eglė šaukia:

-Pakelk mane,

Nes kojos nebeklauso...

Sausra miške;

Nukrenta klevo lapai,

Kitų, kaip rudenį, parausta

Ir šlama drebulė,

Tarsi kažko kalta,

Kad visų klausė...

Ugnis miške;

Nelieka nieko,

Kas paklaustų:

-Už ką?