Meilės lyra

Kai prisiliečia pirštai

Prie tyro vandens,

Jie lieka balti, švarūs;

Paimu duoną į rankas,

Riekiu riekelę ploną...

Ji atsiduoda ajerais

Ir krosnies dūmu,

Ir motinos žilų plaukų

Nubalinta net sruoga...

Kai prisiliečiu prie kaktos,

Pašiurpsta visas kūnas -

Tai vagos verčiasi plačiai,

Iš jų upeliai srūva -

Sūrūs kaip senas rūbas.

Kai prisiliečiu prie širdies,

Pragysta vyturio giesmė,

Pakyla virš arimų,

Dedu į burną trupinį,

O gomury lyg kitos gaidos kyla...

Kaip reiks nuplauti,

Prie ko prisiliečiu kas dieną,

Mano brangi lyra?

-Meile, tiktai meile,

Dukra mano...