2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Kalbas meila



Anykštėnai

Nepykit, tolimi draugai,
Kad manįs neišverčia
Joks žadynas,
Rašau sava kalbas garsais
Ir je kiteip vadinas -
Mamytes, tėtes
Ši kalba gimtines
Ir aš gimiau su jais.
Vysu gyvenimu rašyčiau,
Jei ir dabar mana tevyneje
Būt laisvas žodis,
Būčia gera ir su visais.
Vis pirša savu kalbu
Slavai ir latynai,-
Jų kalbas raštas numire,
A aš sava turiu -
Tai mana pamatai.
Kekvienas sauga tai,
Su kuo jis gime,-
Kaip sava motinas akis,
Kad jos neverktų
Ir mana Tevynėje -
Tai pasakų šalis,
A mes - vaikai.



Komentarų nėra: