Dėkoju žmonėms

Mano namai

Buvo visiems paguoda,

Net prieglobstis ir ne vienam,-

Užeidavo vaikai – tai mano mokiniai

Ir drauge ruošdavome

Kepsnius mokyklos renginiams.

Čia keisdavomės ir paukšteliais,

Žiūrėdavome ir drauge žuvis,

Žiurkėnų būdavo narveliai -

Visi pilni kampeliai,

Net kambarių, koridorių

Visi pasieniai,

O mūsų, ir savų,-būrys.

Juk negaliu čia nieko pameluoti,

Tiktai kalbu jums iš akies,

Nes stebi, kaip ir visada,

Čia mano mokinių -

Ne vienas ir ne trys.

Dabar jau galite stebėtis

Vadinti mane mokytoja

Ar visų mama -

Tas pats....

Dabar sakau tik ačiū

Už savo gyvenimą,

Kad esu su jumis.