Jaunystės melodijos

Senos plokštelės,

Prikimęs patefonas,

Nutrūksta ir melodija,

Kai adata pataiko

Į gilias duobes,-

Jas išmuša juk laikas,

Kada vėjas groja, groja

Per tas pačias pėdas...

Pripusto, keliasi

Ir vėl ilgam užmiega,-

Melodija, seniai jau primiršta,

Tebeneša mane...

Gyvenimas – viena duobė;

Per baltą sniegą

Vis bėgu, bėgu pas tave...

Pasek mano pėdas,

Jos visada šalia...

Myliu tave.