Kieme daug lesyklėlių
Ir paprastų drožlelių -
Neišmetam, kabinam
Juos žiemą ant šakelių.
Čia atskrenda paukšteliai,
Dėkoja, lesa, skrenda
Pas visus gerus žmones,
Kur saulę dar suranda.
Ji didesnė už žemę,
Todėl ir mus globoja -
Sušildo, meilę verpia
Ir lenkiasi artojui,-
Jis turi savo vagą,
Į kurią atsistojęs,
Nepameta darbelio
Kaip vieno balto siūlo
Iš verpėjų rankelių.
Tokie tik žmonės aria,
Į dirvą grūdą sėja
Ir paukštį danguj myli
Kaip savo tėviškėlę.
Kalėdos – burtų metas,-
Kalbės paukščiai, žvėreliai,
Atskris ir gražios dainos
Į Jūsų namelį.
Skiriu Albino Šileikos šeimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą