Tautvydui Kontrimavičiui
Vis byra dienos,-
Kaip rasos lašeliai,-
Praeina valanda
Ir naujas įvykis
Ateina jau į kelią,
Nauja vėl įminta pėda.
Kiek anykštėnų
Savo šalį apkeliavo,
Kur jų nebūta,
O pasaulis toks platus
Ir tėviškės takai
Vis tiesiasi į tolį,-
Mielesnis dūmas
Tik savo namų...
Kas viską surenka
Po vieną grūdą
Ir supila gimtą aruodą,
To vargas nepražus;
Garuoja duona,
Raikoma dainuoja,
Į burną dedama laiminga,
Kad turi gausą,
Daug darbščių žmonių,
Tokių, kaip Tu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą