Permainos

Dažnai taip būna,

Kad matai ir supranti,-

Jau paskutinis žiedas

Ir paskutinis lapas,

Obuolys dar ant obels,

Tai nulaužta šaka

Ir naujas pumpuras šalia,

Nelyginant, koks priedas...

Keliesi rytą ir eini,

O gal ir nesugrįši...

Kaip paskutinis gurkšnis

Tyro oro ar vandens -

Nugurksi ar burnoje

Ilgai ilgai laikysi...

Dažnai tokia atodanga

Ir pilkos mintys rudenį;

Tokia ta nuotaikų kaita,-

Tik laukiant permainų,-

Išeisiu tik už durų

Ir paklysiu...