Prisipažinsiu iš širdies,-
Niekada žiedų
Ant pirštų nemūvėjau,
Tiktai vieną , vestuvinį,
Iš meilės – ant dešinės.
Maniau, iki kapo duobės,
Deja, tiktai viltis...
Paskui dar kelerius metus -
Jau ant kairės.
Nubalo nuo plaukų padangė...
O gal tenai Vakarė
Taip spindės?
Dabar pamatavau
Tavo padovanotą žiedą,
Suspindo ašara...
Oi, kas ją šluostyti padės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą