Vidurnaktis nuo seno
Yra magiškas ir bus,-
Pragysta net gaidžiai,
Išvaiko nelabuosius,
Todėl ir mintys
Mano dabar šviesios.
Kai užsimerkiu,
Matau aukštą kalną,
Pėdomis nusėtą.
Ant jo pušelės auga,
Keli ąžuolai, lazdynai,
Dar alksnis visada
Išdygsta ir nesėtas.
Tokia jo prigimtis -
Žarsto lapus ir sėklas
Į visas šalis, plačiai,
Kad visos balos
Būtų žalios ir pavėsyje.
Nieko gyvenime nėra veltui,-
Iš nieko - nėra nieko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą