Gyvenimas – scena,
O kartais cirkas,
Bulių kautynės ir spektaklis,
Kai nešamas vainikas
Ne bet kam,
O tik laimingajam,
Nors to nevertas.
Paskui jį bėga
Gerbėjų ir aklų minia
Su skeptrais ir su šautuvais
Medžiodami bet ką,
Kas pakeliui – nušauti.
Tai kas, kad skrenda
Ir taikos balandis
Su mirtos šakele snape,-
Nukris, gražiai palaidos...
Nebus nė kapo kažkada,
Bet verta ir tada
Gyventi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą