Prigludo žodis
Vėl prie mano plunksnos,
Žiūriu į tavo
Mėlynas akis
Ir tylime abu kaip gulbės,-
Taip gera būt su tavimi...
Kai busime toli,
Rašysiu ir rašysiu laiškus,
Vieną po kito krausiu
Iš savo minties,
Kas buvo prieš metus,
Kas pasikartojo per tą laiką,
Kokia ta buvo atmintis...
Ir vis ne tą norėjau pasakyti,
Kada buvai arti,
Norėjau ir paklausti,
Bet neradau tau žodžių,
Tik susiūbavo beržas -
Lapai krenta, krenta
Rytą ir vakarą,
Dabar - naktis.
Rašau tarsi ir pasiaiškinimą;
Juk neskaitysi naktimis?
Oi, dieną triukšmas
Viską išblaškys...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą