Tik rudenėjant supratau,
Kaip reikia saugoti,
Tausoti ir jėgas,
Ir savo laiką...
Mylėjau ir pavasarį,
Bet buvo jis triukšmingas,-
Klegėjo paukščiai,
Sukosi lizdus,-
Nebuvo tiek apmąstymų,
Kas paprasta, prasminga...
Kaip auga jie maži,
Kaip greitas laikas.
O vasarą jau džiaugiasi visi -
Tėvai ir vaikas.
Netgi žolė, miškai žali -
Vienodai jie laimingi,
Kad gali atiduoti
Meilę saulei,
Padėkoti už jos bučinius karštus,
O rudenį vėl skristi,
Į padangę kilti.
Kaip gera rudenį
Iš viso laiko
Branda pavadinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą