Susėda vis kas vakarą
Geri kaimynai,
Gerieji kaimynėliai
Dar už vieno stalo -
Grubaus ir keturkampio.
Jo netašytos kojos,
Visos keturios,
O dar per vidurį
Ir nuobliuotas stalčius.
Ten sudeda medinius šaukštus,
Kai visi pavalgo.
Tėvas ir motina
Vis sėdasi gale
Ir peržegnoja duoną,
O trupinius - į saują;
Vaikai juos išneša
Į gėlių pilną kiemą
Mėlyniems balandžiams.
Pasilikau tik vieną trupinį
Mažam vaikaičiui...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą