Koks tyras dangus, tyras,
Iš kur atėjo žemė,
Ten jos pradžių pradžia,-
Iš erdvių dulkių
Prisisėmė saulės spindulių,
Suvilgyta rasa,
Globojama dangaus delne.
Tai viskas mano,
O aš – tavo, žeme,
Pulsuoja protėvių dvasia,-
Juk žvaigždės krenta,
Traukiamos prie žemės,
Pavirsta vėl dulke...
Kokia graži pirmoji meilė,
Svajonėse paskendusi,
Žiede ramunės išburta,
Prisotinta pievos kvapų
Panyra saulėje
Ir išsisklaido dulkele.
Bus vėl pradžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą