Kažkas saulėlydžio
Šviesos delne nutrūksta,-
Toli tas kelias,
Kur tamsi naktis
Ateina ir išeina
Kaip pro ūką,
Pasipila dangaus bitelės,
Leidžia spiečių
Pro Paukščių Taką
Į kitus kraštus.
Galbūt tenai visiems ir gera,
Kiti sapnai ir laikas,
Matuojamas kitu matu,
Nėra ten laikrodžio,
Kuris stuksena
Į širdį tartum plaktuku?..
Mėnulio pjautuvas,
Seniai jau išgaląstas,
Šienauja dangų
Net be pradalgių...
Oi, mano sielą
Traukia žemė,
Ryte aš vėl namo grįžtu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą