Tikiu ir netikiu,
Vis iki galo netikėsiu,
Kad yra tuščias miestas
Ar tušti namai,
Mačiau tiktai lizdus,
Jau rudenį tuščius,
Net nuo šakų,
Vėjo numėtytus,
Bet buvo jie pilni,
Žinau tikrai.
Jei netiki,
Su manimi nueik
Prie kelio pasiklydusio,
Dar gandrai neišskrido,
Kaip taiso jie šakas dažnai,
Nes visada jie tiki,
Kad kitą metą
Vėl atskris
Ir bus vėl pilnas lizdas,
Cypsės jame vaikai...
Tikėk, nėra tuščių akių,-
Tu - matomas dažnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą