Vienišas langas,
O lietus pavasarį
Tik laša, laša, laša
Ir jungiasi viena čiurkšlė -
Tai ilgesio styga
Dabar suskambo,
Kai nėra tavęs...
Gal jau ruduo arti?
Oi, koks šiltas lašas
Šią giedrą vasarą...
O vakarais lakštingalos
Skardi giesmė
Ir volungė vienodai
Gieda vis prie lango:
-Ieva, ieva, sužydėk
Dėl mūsų laimės.
Oi, šaukia vienas lašas
Kitą sielos lašą -
Jie taip abu panašūs,-
Tarsi tavo akių gelmė...
Štai pajutau ant veido
Tavo karštą delną,
Tu švelniai šluostai
Man nuo skruosto
Jau rudens lašus...
Gal tai- mūsų gyvenimas
Ir meilės pranašas,
Išskrendančių gervių klyksmas,-
Kaip vienas lietaus lašas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą