Kiekvieną rytą
Saulės spindulius graibstau;
Jie paslaptingi – karšta...
Nuo jų šviesiau, gražiau -
Prasikala žolė
Ir jau purienų laukiu.
Nuo jų akelių
Apsvaigsta galva,
O jos dar klausia:
-Ką tu mylėdama darei,
Kad būtų visiems gera,
Ankstyvąjį pavasarį nešalta...
Štai vieną spindulį laikau,
Ateik, bus tau vienam
Paskirtas...
Aš laiko dar turiu,
Kiek tik reikės,
Palauksiu.
Skiriu Birutei Skujytei
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą