Nusišypsojau rytui -
Nusileido ant šakos
Margas paukštelis
Ir sučiulbėjo paprasta giesme,
Žinau, ne man jis vienai
Ir visam gražiam pasauliui,
Kas tik prie jo arčiau,-
Giedos pavasarį, giedos...
Dabar abu dėkojame
Ir dangui, pavasario varvekliui,
Kuris nutįso nuo tvoros.
Štai atlaposiu ir krūtinę
Skaisčiai saulei –
Juk paruduos...
Ir būsime abu
Gražiausi žemėje,
Gimtinės tyluma miškų.
Nei jo giesmė,
Nei mano šypsena
Juk nekainuoja...
Ir tu nusišypsok.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą