Semiuosi dar stiprybės
Iš gležnos gėlės -
Net nuskinta jinai gražiausia,-
Taip ilgai žydi,
Kabinasi į gyvastį,
Krauna naujus vaikus
Ir niekam nepavydi.
Graži vaza ar paprasta,
Svarbu vanduo -
Toks mielas, šiltas -
Ir geria, valgo, kalba,
Juk ir verkia kai kada,
Bet niekas jos negirdi;
Turi gėlė ir širdį...
Jauniausią žiedą myli,
Nors jis žydės vienatvėje,-
Kiti bus mirę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą