2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Skiriu Aldonai Katilienei, slaugančiai motiną


Dabar jau žiemos vidurys,
Dar vakarai ilgi ilgi,
O lempa dega naktimis,
Kai mama neužmiega;
Tai šen, tai ten -
Vis smelkia sopulys
Ir jau išvargusi širdis
Globos paprašo dukružėlės.
Atidavė gyvenimui,
Ką ji turėjo,– visas dienas,
Savo juodas naktis;
Gyvybės aukurą užkūrusi
Į šviesą ėjo...
Kaip gera ir saugu,
Kol ją vienintelę turi;
Jos žodis – giesmė vyturėlio.
Prašvis pavasaris
Ir meilės šiluma pragys,
Saulėtekis jums bus
Gražus - dar vienas...



2 komentarai:

Alfreda rašė...

tikrai eiles nuostabios is sielos gelmiu

Ona Baliukienė rašė...

Ačiū, kad skaitote.