Išeidavo vaikai į tyrus
Gyvojo vandens atnešti,
Kitus išsiųsdavo visiems laikams,
Kad tik palengvintų kažkam
Gyvenimo uždėtą naštą
Ir skausmą atitolintų trumpam...
O aš einu ieškoti žvakės,
Kuri bus uždegta vaikams,
Kada nebus manęs
Tą juodą naktį degtų
Ir vėjas neužpūstų lange atviram.
Pasilenkiau prie kelmo -
Jis ir žiemą žalias žalias,-
Kiek jame gyvybės
Tyrojo vandens,
Jo neuždegsiu-svils ilgam...
O gal tai ta jo žvakė,
Kuri ir amžinai rusens?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą