Kada išjungiu šviesą,
Trumpam dar nieko nematau -
Tamsa gili, beribė,
Bet greitai priprantu,
Apsidairau...
Štai ten kaimynų žiburėlis žiba.
Toliau vis gatvės,
Pagaliau -
Sėdu prie savo knygos.
Rašau, o mėnesienoje
Tik žvaigždės žiba...
Tavo mintis skaitau,
Čia pat akis matau,
Du žiburėliai šviečia,-
Atkeliu į knygą.
Tamsa ir reikalinga tam,
Kad pamatyčiau tavo,
Savo norus, svajones
Ir niekas netrukdytų...
Tu mažas, mano vaike,
Bet mūsų žvakė juk viena -
Ir ta pati knyga,
Ir židinys
Iš tų pačių plytų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą