2011 m. gruodžio 20 d., antradienis

Žemės duktė



Per kalnelius -
Tarp lygumų žalių
Nusitiesiau takelį;
Lininis siūlas plonas -
Drobės marškiniams,
Dar apmestos tėveliui
Ant mamos staklelių,
Susiūtas tik šiaudeliais.
Atausiu baltu šilkeliu -
Geltonu saulės spinduliu,
Kaip šiandien niekas
Austi, verpti nebegali...
Tik aš taip įsuku ratelį,
Kad kyla man sparnai -
Tai dūzgia klevas ...
Argi girdėdavai kadaise,
Kaip zvimbia pavėjui
Jau nupūstas lapelis?
O devyngalvis slibinas
Manęs pagauti nebegali.
Pro juodą debesį
Į tylumą miškų
Nusinešu skrynelę,-
Tenai sukrausiu,
Ką seniai turiu -
Žemės dukters aistringą
MEILĘ – savo dalią.
Jauti, apkabinu -
Prakalbinau bernelį.

2 komentarai:

Alfreda rašė...

Jusu eiles nuostabios.

Ona Baliukienė rašė...

Ačiū , kad skaitote.