Kiek daug paliko praeity -
Gimtinės sodas,
Tėvų mūrytas namelis
Ir šaltiniuotas Strėlupys,
Kur gaudėm lydekas,
Paukštelio lizdas
Ant plonos šakelės...
Kaip jis išsilaikė,
Kai pūtė vėjas,
Gal tėvų meilė ir jautri ranka...
Paliko ir eglutė prie takelio -
Aš išėjau, paklausiusi sesers;
Ji palydėdavo iki stotelės
Ir pasitikdavo dažnai,
Kai grįždavau atgal,
Bet ne visam...
Paliko ir svirtis prie šulinio
Ir svetima pirtelė,
Į kurią tilpdavo abu kiemai -
Vieni užkurdavo prieš Kalėdas,
Kiti nuėję prižiūrėdavo,
Kad pakura negestų
Ar gaisro nėra ten...
Tokia ramybė -
Niekas neskubėjo,
Už stalo sėsdavo tylom.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą