Mielieji mano, aš jau nebe ta,
Kuri kas vakarą prie knygų,
O vis neparuošta dar pamoka -
Dar sąsiuviniai neištaisyti.
Dar nesukurta daina,
Poeto posmai dar neapmąstyti;
Kokia metafora gera -
Gyvenimo raida atsiveria kas rytą.
Dar mano akys bėga eilute,
Kurioje visi turtai slypi.
Atsiveria ir kai kada žaizda -
Einu aš prie tavęs ir gydau...
Tu- mano kelrodė žvaigždė,
O kitos tik palydi,
Į vieną taką išeinu -
Mokinių akys laukia, švyti.
Kas gali pavydėti mums,
Tegu tik nusijuokia,-
Mes užlipinsime ant jūsų vartų
Šiuos žodžius-tegu ir per Šventes
Visi pamato, kaip jie šviečia, žiba.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą