Saulėlydis gražus,
Kai stoviu dar ant kranto,
Valtelėje tave matau
Ir plaukia mūsų mintys -
Taip toli nuplaukia,
Net į kelionę išsiruošusi
Truputį paklydau...
Ne ten pasuko mūsų valtys,
Nors vėjo supama plaukiau;
Kaip audra žodžiai buvo
Gal ne taip išgirsti ar ištarti,
Ar per toli buvau?..
Nereikia man pasaulio eldijų,
Tik tau, brangusis,
Tau tik priklausau,-
Taip vandenys šios žemės susimaišė,
Kad pasiklysti net bijau.
Kai metu inkarą į krantą,
Tik savo ąžuolą matau,
Prie jo pririšiu savo valtį
Ir pašnabždėsiu tiktai tau:
„ Palauk, manęs, palauk.
Abu išplauksime drauge,
Palauk“...
"Pažink mane,
Tada, prašau."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą